- staibus
- staibùs, -ì adj. (4) Rtr, KŽ
1. CII555, Lex83, Q502, N, [K], SlavV207, LVIII1064, L drąsus, stiprus, narsus.
staibù n. KŽ. staibiaĩ adv. KŽ.2. Svn, Trgn pernelyg išaugąs, išstypęs: [Agurkų virkščios] vietomis dar auksėjo staibiais žiedais, kitur jau trėškė žalius agurkėlius J.Balt.
Dictionary of the Lithuanian Language.